Lietuvos Centro Partija

Š. m. lapkričio 7 d. „Lietuvos ryto“ dienraštyje paskelbtas interviu su Seimo nariu A. Endzinu „Draudimas parduoti žemę užsieniečiams ypač žalingas smulkiems ūkininkams“ yra ydingų disponavimo žeme nuostatų pavyzdys.
Liberalų sąjūdžio atstovas Seime A. Endzinas nė neabejoja, kad „laisvoji rinka“, arba finansiškai stipresnio subjekto teisė už didesnę kainą pirkti ką nori ir kur nori, yra „šventa ir neliečiama“, apie Lietuvos žemę kalba kaip apie tokių pirkėjų nevaržomos veiklos vietą. Tai – tipiška  liberalo pozicija, pagal kurią jokių nacionalinių savitumų ir interesų būti negali: „viską sureguliuos rinka“, t. y. pinigai. Vakarų Europa tokios pozicijos jau atsisakinėja, be to, joje egzistuoja okupacijos nesunaikinta žemės paveldėjimo ir išsaugojimo šeimos žinioje tradicija. Esama ir kitų šimtmečių kultūros išugdytų žemės apsaugos nuo kitašalių  perėmimo  būdų. Lietuvoje to nėra, todėl žemės apsauga nacijos žinioje didžiausiu svoriu griūva ant valstybės ir turi būti paremta įstatymais, varžančiais stichišką išsipardavimą, kurio gal ir norėtų su žeme ryšio netekę buvusių savininkų palikuonys arba žemės prisipirkę spekuliantai.
Lietuvos centro partija yra įsitikinusi, kad žeme disponuoti gali tik Lietuvos piliečiai. Užsieniečiui galėtų būti suteikta teisė tiktai nuomoti žemę, kartu griežtai nustatant jos eksploatavimo sąlygas.
Liberalų ir kitų mūsų „žemės pardavėjų“ kaip argumentas naudojamas pasakymas, kad „niekas mūsų žemės neišsikas ir neišsiveš už jūrų marių“, priskirtinas nebent juodajam humorui,  bet ir toks yra niekingas ir ciniškas. Užuot kalbėję nuvalkiotas banalybes liberalai verčiau pasirūpintų įstatymais, garantuojančiais Lietuvos žemės apsaugą nuo verslo grupėse užsislėpusių aukšto rango spekuliantų, gal būt finansuojančių ir panašius „laisvo žemės pardavimo“ pasiraginimus, kurie yra ne kas kita, kaip vienas iš paskutinių Lietuvos išparceliavimo projektų. Jie  gal ir duotų naudos vienam kitam jokio normalaus santykio su Lietuva ir jos žeme neturinčiam asmeniui, tačiau valstybę ir tautą priartintų prie jos galutinio sužlugdymo ir vilčių kada nors atsikelti iš griuvėsių sunaikinimo.