Aktualijos
„Atominė elektrinė ir (ar) energetinė nepriklausomybė“ Spausdinti
Parašė 2012m. kovo 14d. konferencija Seime   
Ketvirtadienis, 15 Kovas 2012 22:54

IŠVADOS:

1) Planuojama statyti Visagino atominė elektrinė (VAE) sumažins energetinę Lietuvos nepriklausomybę.

VAE bus vienintelė pasaulyje su vienu bloku, todėl bus priklausoma nuo Rusijos elektros tinklų, kurie vieninteliai galės suteikti avarinį rezervą, nes nėra  aukštos įtampos tinklų jungčių su Vakarų Europa, kurios galėtų tai užtikrinti ir nėra konkrečių planų juos nutiesti iki VAE pastatymo. Paprastai statomi du blokai, kad vienam sustojus antrasis užtikrintų šitą rezervą. Kuo galingesnė elektrinė, tuo ji labiau priklausoma nuo avarinį rezervą užtikrinančių tinklų t.y. nuo Rusijos.
Naujai statoma VAE  ruošiama sinchronizuotam darbui su Rusijos elektros perdavimo tinklais (BRELL), nes ne Visagine, o Alytuje ruošiamasi statyti dažnio keitiklį ir nuolatinės srovės jungtį su Lenkija (LitPol Link), neribotam laikui atidedant Lietuvos elektros sistemų sinchronizaciją su Kontinentinės Europos tinklais (KET) VAE pateikiama kaip energetinės nepriklausomybės projektas, o iš tikrųjų energetinę nepriklausomybę jis tik atidėtų. Be to, VAE statyba galimų atominių elektrinių Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje nei ekonomiškai, nei techniškai nesustabdytų.
2) Lietuva jau dabar elektros energijos gamybos srityje yra nepriklausoma, nes turi daugiau elektros gamybos pajėgumų, negu jai reikia. Tačiau Lietuva yra priklausoma nuo gamtinių dujų tiekimo iš vieno šaltinio (Rusijos). Todėl tikra ir greita energetinė nepriklausomybė būtų užtikrinta tik tuo atveju, jei atsirastų alternatyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinis.
Lietuvai reikia daugiausiai 1800 MW momentinės galios didžiausio apkrovimo metu, tačiau vien tik šiluminės Lietuvos elektrinės gali pagaminti 2500 MW. 2012 m. rugpjūtį pradėjus veikti 9-tam Lietuvos elektrinės blokui Lietuva dar sugebės pagaminti 450 MW galios. Palyginimui, planuojamoji VAE Lietuvai tieks 460 MW.
2015 m. pastačius suskystintų dujų terminalą, dujų, kurios dabar Lietuvoje yra brangiausios Europoje, kaina turėtų kristi apie du kartus, o tai trečdaliu sumažintų dujomis kūrenamų elektrinių elektros kainą. Tokių elektrinių elektra kainuotų ne apie 26-28 ct. už kWh, o 18-19 cnt. už kWh. Palyginimui, dabar perkame elektrą iš Rusijos už 16 cnt. už kWh.

Skaityti daugiau...
 
Kovo 15d. spaudos konferencija Seime Spausdinti
Parašė Politinis susivienijimas "Už Lietuvą Lietuvoje"   
Ketvirtadienis, 15 Kovas 2012 11:49

Šiandien Seime įvyko Seimo nario Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos, o taip pat – Lietuvos centro partijos Eugenijaus Skrupskelio bei Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko Arvydo Akstinavičiaus spaudos konferencija. Kaip žinia, šios trys politinės partijos bendradarbiauja, kurdamos politinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“.
Konferencijos metu Seimo narys informavo apie savo įregistruotą Vyriausybės įstatymo 34str. pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo Ministrui pirmininkui būtų suteikta teisė Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka panaikinti ministrų priimtų teisės aktų galiojimą. Seimo narys šį pasiūlymą motyvavo tuo, kad Konstitucijos 95str. 2 dalyje nustatyta, jog ministrai yra pavaldūs Ministrui pirmininkui. Gintaro Songailos nuomone už Vyriausybės darbą visų pirma atsakingas Ministras pirmininkas, kuris turi užtikrinti politinį vadovavimą Vyriausybėje. Dabartinė situacija, kai  atskiras ministras ir jo vadovaujama ministerija grasina teismais Vyriausybei, šantažuoja dėl energetikos projektų yra visiškai nepriimtina.
LSDS pirmininkas Arvydas Akstinavičius informavo, kad susivienijimas remia judėjimo „Už teisingumą“ reikalavimus ir kviečia visus piliečius, susirūpinusius dėl teisingumo padėties Lietuvoje, į mitingą Kovo 17d. 14 val. prie Seimo. Jis taip pat pareiškė, kad susikompromitavęs ministras ne tik turi atsistatydinti, bet prieš jį turėtų būti imtasi teisinių priemonių dėl įstatymų pažeidimų. LCP pirmininkas Eugenijus Skrupskelis apgailestavo, kad padėtis valstybėje tampa nebeaiški, kad visos pagrindinės valstybės institucijos, įskaitant ir pačią Lietuvos Respublikos prezidentę, darosi „ne prie ko“. Jis kritikavo Seimo etikos ir procedūrų komisiją, kuri ginčijasi su Antikorupcijos komisija, nors iš tikrųjų turėtų rūpintis, kodėl dalis Antikorupcijos komisijos narių nusišalino iš posėdžių. Antikorupcijos komisija įrodė, kad parlamentinė kontrolė yra galima ir stengėsi pateikti visuomenei objektyvią informaciją.
Eugenijus Skrupskelis perskaitė LCP pareiškimą dėl su Lenkų rinkimų akcija susijusių „streikų komitetų“ rengiamų eitynių kovo 17d. Vilniuje, kurių organizatoriai reikalauja atšaukti Seimo priimtą naują Švietimo įstatymo redakciją ir kurių data sutampa su prieškarinės Lenkijos Respublikos ultimatumu Lietuvai. Seimo narys Gintaras Songaila informavo, kad rinks Seimo narių parašus dėl leidimo eitynėms atidėjimo, kadangi viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad iš Lenkijos Respublikos kovo 17d. atvykti į Vilnių telkiami kriminaliniai elementai, kurie kėlė riaušes po futbolo rungtynių Kaune ir Vilniaus „Vėtros“ stadione.

 
Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos protesto mitingo Spausdinti
Parašė Lietuvos centro partija, Politinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje „ narė   
Trečiadienis, 14 Kovas 2012 11:44

1938 m. kovo 17 d. – viena juodžiausių mūsų tautos istorijoje. Tą dieną Lietuvos Respublikai buvo įteiktas Lenkijos ultimatumas, kuriuo, grasinant jėga, ne tik reikalauta užmegzti diplomatinius santykius, bet ir faktiškai atsisakyti savo istorinės sostinės Vilniaus. Šis dokumentas tapo imperialistinės Varšuvos politikos tarpukariu simboliu.  Dabar, praėjus 74-iems metams po to nelemto mūsų tautoms istorinio įvykio, LLRA, padedant atvystantiems šovinistams iš Lenkijos, vėl organizuoja kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Tačiau šį kartą žygis vyksta, gavus Vilniaus savivaldybės palaiminimą. Galima tik stebėtis sostinės valdžios politiniu aklumu, savo valstybės istorijos nežinojimu, pagaliau tautinės savigarbos stoka. Švietimo įstatymo pataisos tėra prieš Lietuvos Respubliką prasidėjusio puolimo pretekstas. Tikrosios užmačios – gerokai didesnės. Jos atsispindi neatsitiktinai LLRA protesto akcijai pasirinktoje istorinėje datoje. Lietuvos centro partija protestuoja prieš tokius įžeidžiančius lietuvių tautos istorinę praeitį veiksmus, reikalauja juos teisiškai įvertinti bei konstatuoja, jog visa atsakomybė už protesto mitingo pasekmes tenka LLRA bei Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui.

 
Dėl esančių „ne prie ko“ Spausdinti
Parašė Eugenijus Skrupskelis   
Antradienis, 13 Kovas 2012 21:53

Po Prezidentės sprendimo neatleisti iš pareigų ministrą R.Palaitį akivaizdžiai formuojasi esančių „ne prie ko“ sąrašas. Pirmasis buvo Prezidentės įvardintas ministras R.Palaitis, o kartu ir jo atstovaujama LiCS su A.Čapliku priešakyje, bet kokiame visuomenės dėmesyje teisėsaugos problemoms įžvelgiantys sąmokslą prieš Prezidentę, ar bent jau SNORO bankininkų klastingas užmačias. Visuomenei vis labiau domintis pareigūnų atleidimo priežastimis, „ne prie ko“ pasirodė esantys ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, valdančiosios  koalicijos nariai Liberalų sąjūdis su nuosava Teisingumo ministerija ir opozicinės LSDP bei Tvarkos ir teisingumo partijos. Galiausiai į tą pačią gretą stojo ir Prezidentė, nusprendusi palaikyti ministrą, savo nepagrįstais veiksmais sukėlusį politinę krizę. Ganėtinai keista, kad Prezidentė, kuri iki šiol ne tik deklaravo, bet ir laikėsi tam tikrų principų, nutarė paremti partiją, jau ne vieną kartą klimpusią į finansinius skandalus, partiją kurios deleguotam Aplinkos apsaugos ministrui  ji jau buvo išreiškusi nepasitikėjimą. Kitu ministru nepasitiki premjeras. Kadangi Prezidentės pasirinkimas gana aiškiai rodo nepasitikėjimą premjeru, pastarajam telieka pademonstruoti politinio padorumo pamoką koalicijos partneriams  ir atsistatydinti. Tai visuomenei suteiktų viltį, kad politikų tarpe ne visi matuojami R.Palaičio ir A.Čapliko masteliais. Tai jau pademonstravo ir Antikorupcijos komisija. Šiuo atveju nieko neverti A.Čapliko verksmai, jog prieš LiCS sukilo konservatoriai ir A.Zuoko partija. Dezertyravę iš komisijos kitų partijų atstovai dabar gali tik pasibarstyti galvas pelenais ir atgailauti, kad neišdrįso pasinaudoti savo nepriklausomo mandato teise ir išreikšti poziciją.  Eilinį kartą buvo paneigtas Seimo nario, kaip nepriklausomo Tautos atstovo mitas. Atstovaujama tik interesams, o ne tautai. Ir visai nepriklausomai nuo to, kaip pateko į Seimą, per partijų sąrašus ar vienmandatėse.
Dvigubus standartus akivaizdžiausiai pademonstravo ministras R.Palaitis. Statutiniai pareigūnai buvo atleisti kaip praradę ministro pasitikėjimą (tam užteko poligrafo, pakeitusio ir teismą, ir įrodymus), tuo tarpu pats ministras, būdamas politinio pasitikėjimo pareigūnu, sulaukęs nedvipasmiško premjero nepasitikėjimo, pareiškia galintis sėkmingai dirbti toliau, nes ministrai vyriausybėje dažnai turi skirtingas nuomones. Kyla natūralus klausimas – ar ministrai yra vienos koalicijos su bendra programa nariai, ar jie atstovauja tik partijai, ir jai kuruoti priskirtą  ministeriją laiko  savo nuosavybe. Gal tai pagaliau įtikins, kad ministerijos  perdavimas vienos partijos kontrolei – klaida. Ministerijos dabar paverstos autonomiškai veikiančiomis parlamentinių partijų verslo įmonėmis ir įdarbinimo biurais. Tuo tarpu pats ministras, jau kaip Seimo narys, pats save kontroliuoja.
Artimiausios dienos bus išbandymas visoms parlamentinėms partijoms.  Lietuva jau bunda ir jos dauguma puikiai supranta, kas yra prie ko.  LiCS jau prarado visuomenės pasitikėjimą, tuo tarpu Liberalų sąjūdis dar turi galimybę pasirinkti - teisingumas ir morali politika, ar prisijungimas prie „esančių ne prie ko“. Opozicijai  ir TS-KD dabar lemiamas metas, nulemsiantis rinkimų rezultatą. Konservatoriai, greitai sureagavę ir pasinaudoję  visuomenės pakilimu, jeigu išlaikys principinę poziciją, gali susigrąžinti nemenką dalį pasitikėjimo.  Tuo tarpu opozicijos neapsisprendimas ir laukimas, kol valdžia pati nukris į rankas, gali kainuoti itin brangiai.
Tikiu, kad kovo 17 d. mitinge piliečiai nedviprasmiškai įvertins kas yra prie ko, o kas ne. Tai turi tapti rimtų permainų pradžia.

 
Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Pirmadienis, 12 Kovas 2012 16:24

Lietuvos Respublikos Prezidentei DALIAI GRYBAUSKAITEI
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei IRENAI DEGUTIENEI
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ANDRIUI KUBILIUI 


Š. m. kovo 17 d., Lenkijos 1938 metų Lietuvai ultimatumo dieną, Vilniaus mieste numatytos Lenkų rinkimų akcijos kurstomų Lietuvos lenkų ir kitų tautinių mažumų, nepatenkintų Švietimo įstatymo pataisomis, eitynės Gedimino prospektu. Leidimą manifestacijai Lietuvos sostinės pagrindinėje gatvėje išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.
Varšuvoje įvykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas į Vilnių, turimomis žiniomis atvyksiantis apie pora dešimčių autobusų, kuriuose būsią ir Kaune liūdnai pagarsėjusių „futbolo sirgalių“, ultranacionalistų, su kuriais sunkiai susitvarko ir Lenkijos policija. Ši aplinkybė pakankamai akivaizdžiai paaiškina, kodėl eitynių Vilniuje organizatoriai pasirinko būtent Lenkijos ultimatumo metines: taip organizuojamas dar vienas įžūlus išpuolis prieš Lietuvą, dangstomas klastingomis „visuomeninėmis iniciatyvomis“.
Tik po to, kai Vilniaus savivaldybė įregistravo judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ pareiškimą dėl mitingo kovo 17 dieną, buvo pranešta, jog padaryta klaida – leidimas jau duotas protestuotojams dėl Švietimo įstatymo. O Lietuvos viešojoje erdvėje jau formuojama nuomonė, kad šis mitingas – alternatyvinis, reikalaujama jį atšaukti, tarsi dėl teisės manifestuoti savo sostinėje lietuviai leidimo turėtų prašyti Varšuvoje!
Judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ mitingas – ne alternatyvinis. Jis – vasario 22 dienos mitingo tąsa. Jeigu ne jis, Lietuvos visuomenė, ko gero, būtų nė nesužinojusi, kokia provokacija rengiama kovo 17 dieną prisidengiant protestais dėl Švietimo įstatymo. Mūsų mitingo datą lėmė Antikorupcijos komisijos duomenų paviešinimo ir apibendrinimo bei poslinkių teisėtvarkoje eiga.
Lenkijos „sirgalių“ akcija LRA demonstracijai Vilniuje paremti negali būti laikoma niekuo kitu, kaip šiurkščiu ir įžūliu išpuoliu prieš Lietuvos valstybę, keliančiu grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Prašau savo valstybės vadovus padaryti viską, kad provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys neįvyktų. Provokacijai atremti prašau panaudoti visas Lietuvos valstybės kompetencijos poveikio priemones. Panašūs vojažai, turintys aiškiai antilietuviškai antivalstybinį pobūdį, negali būti Lietuvon įleidžiami apskritai, o ypač – kovo 17 dieną: jų apeliavimas į brutalųjį imperialistinį išpuolį prieš Pirmąją Respubliką pernelyg akivaizdus. Kaip tarptautinei bendrijai paaiškintume faktą, jeigu Lenkijos ultimatumo dieną Gedimino prospektas skęstų Lenkijos Respublikos vėliavose?



Romualdas Ozolas
Nepriklausomybės Akto signataras,
Lietuvos Respublikos  pilietis

 
«PradžiaAnkstesnis11121314151617181920SekantisPabaiga»

Puslapis 14 iš 25