Aktualijos
Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos protesto mitingo Spausdinti
Parašė Lietuvos centro partija, Politinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje „ narė   
Trečiadienis, 14 Kovas 2012 11:44

1938 m. kovo 17 d. – viena juodžiausių mūsų tautos istorijoje. Tą dieną Lietuvos Respublikai buvo įteiktas Lenkijos ultimatumas, kuriuo, grasinant jėga, ne tik reikalauta užmegzti diplomatinius santykius, bet ir faktiškai atsisakyti savo istorinės sostinės Vilniaus. Šis dokumentas tapo imperialistinės Varšuvos politikos tarpukariu simboliu.  Dabar, praėjus 74-iems metams po to nelemto mūsų tautoms istorinio įvykio, LLRA, padedant atvystantiems šovinistams iš Lenkijos, vėl organizuoja kryžiaus žygį prieš Lietuvą. Tačiau šį kartą žygis vyksta, gavus Vilniaus savivaldybės palaiminimą. Galima tik stebėtis sostinės valdžios politiniu aklumu, savo valstybės istorijos nežinojimu, pagaliau tautinės savigarbos stoka. Švietimo įstatymo pataisos tėra prieš Lietuvos Respubliką prasidėjusio puolimo pretekstas. Tikrosios užmačios – gerokai didesnės. Jos atsispindi neatsitiktinai LLRA protesto akcijai pasirinktoje istorinėje datoje. Lietuvos centro partija protestuoja prieš tokius įžeidžiančius lietuvių tautos istorinę praeitį veiksmus, reikalauja juos teisiškai įvertinti bei konstatuoja, jog visa atsakomybė už protesto mitingo pasekmes tenka LLRA bei Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui.

 
Dėl esančių „ne prie ko“ Spausdinti
Parašė Eugenijus Skrupskelis   
Antradienis, 13 Kovas 2012 21:53

Po Prezidentės sprendimo neatleisti iš pareigų ministrą R.Palaitį akivaizdžiai formuojasi esančių „ne prie ko“ sąrašas. Pirmasis buvo Prezidentės įvardintas ministras R.Palaitis, o kartu ir jo atstovaujama LiCS su A.Čapliku priešakyje, bet kokiame visuomenės dėmesyje teisėsaugos problemoms įžvelgiantys sąmokslą prieš Prezidentę, ar bent jau SNORO bankininkų klastingas užmačias. Visuomenei vis labiau domintis pareigūnų atleidimo priežastimis, „ne prie ko“ pasirodė esantys ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, valdančiosios  koalicijos nariai Liberalų sąjūdis su nuosava Teisingumo ministerija ir opozicinės LSDP bei Tvarkos ir teisingumo partijos. Galiausiai į tą pačią gretą stojo ir Prezidentė, nusprendusi palaikyti ministrą, savo nepagrįstais veiksmais sukėlusį politinę krizę. Ganėtinai keista, kad Prezidentė, kuri iki šiol ne tik deklaravo, bet ir laikėsi tam tikrų principų, nutarė paremti partiją, jau ne vieną kartą klimpusią į finansinius skandalus, partiją kurios deleguotam Aplinkos apsaugos ministrui  ji jau buvo išreiškusi nepasitikėjimą. Kitu ministru nepasitiki premjeras. Kadangi Prezidentės pasirinkimas gana aiškiai rodo nepasitikėjimą premjeru, pastarajam telieka pademonstruoti politinio padorumo pamoką koalicijos partneriams  ir atsistatydinti. Tai visuomenei suteiktų viltį, kad politikų tarpe ne visi matuojami R.Palaičio ir A.Čapliko masteliais. Tai jau pademonstravo ir Antikorupcijos komisija. Šiuo atveju nieko neverti A.Čapliko verksmai, jog prieš LiCS sukilo konservatoriai ir A.Zuoko partija. Dezertyravę iš komisijos kitų partijų atstovai dabar gali tik pasibarstyti galvas pelenais ir atgailauti, kad neišdrįso pasinaudoti savo nepriklausomo mandato teise ir išreikšti poziciją.  Eilinį kartą buvo paneigtas Seimo nario, kaip nepriklausomo Tautos atstovo mitas. Atstovaujama tik interesams, o ne tautai. Ir visai nepriklausomai nuo to, kaip pateko į Seimą, per partijų sąrašus ar vienmandatėse.
Dvigubus standartus akivaizdžiausiai pademonstravo ministras R.Palaitis. Statutiniai pareigūnai buvo atleisti kaip praradę ministro pasitikėjimą (tam užteko poligrafo, pakeitusio ir teismą, ir įrodymus), tuo tarpu pats ministras, būdamas politinio pasitikėjimo pareigūnu, sulaukęs nedvipasmiško premjero nepasitikėjimo, pareiškia galintis sėkmingai dirbti toliau, nes ministrai vyriausybėje dažnai turi skirtingas nuomones. Kyla natūralus klausimas – ar ministrai yra vienos koalicijos su bendra programa nariai, ar jie atstovauja tik partijai, ir jai kuruoti priskirtą  ministeriją laiko  savo nuosavybe. Gal tai pagaliau įtikins, kad ministerijos  perdavimas vienos partijos kontrolei – klaida. Ministerijos dabar paverstos autonomiškai veikiančiomis parlamentinių partijų verslo įmonėmis ir įdarbinimo biurais. Tuo tarpu pats ministras, jau kaip Seimo narys, pats save kontroliuoja.
Artimiausios dienos bus išbandymas visoms parlamentinėms partijoms.  Lietuva jau bunda ir jos dauguma puikiai supranta, kas yra prie ko.  LiCS jau prarado visuomenės pasitikėjimą, tuo tarpu Liberalų sąjūdis dar turi galimybę pasirinkti - teisingumas ir morali politika, ar prisijungimas prie „esančių ne prie ko“. Opozicijai  ir TS-KD dabar lemiamas metas, nulemsiantis rinkimų rezultatą. Konservatoriai, greitai sureagavę ir pasinaudoję  visuomenės pakilimu, jeigu išlaikys principinę poziciją, gali susigrąžinti nemenką dalį pasitikėjimo.  Tuo tarpu opozicijos neapsisprendimas ir laukimas, kol valdžia pati nukris į rankas, gali kainuoti itin brangiai.
Tikiu, kad kovo 17 d. mitinge piliečiai nedviprasmiškai įvertins kas yra prie ko, o kas ne. Tai turi tapti rimtų permainų pradžia.

 
Dėl lenkų rinkimų akcijos eisenos per 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai metines Spausdinti
Parašė Romualdas Ozolas   
Pirmadienis, 12 Kovas 2012 16:24

Lietuvos Respublikos Prezidentei DALIAI GRYBAUSKAITEI
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei IRENAI DEGUTIENEI
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ANDRIUI KUBILIUI 


Š. m. kovo 17 d., Lenkijos 1938 metų Lietuvai ultimatumo dieną, Vilniaus mieste numatytos Lenkų rinkimų akcijos kurstomų Lietuvos lenkų ir kitų tautinių mažumų, nepatenkintų Švietimo įstatymo pataisomis, eitynės Gedimino prospektu. Leidimą manifestacijai Lietuvos sostinės pagrindinėje gatvėje išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.
Varšuvoje įvykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas į Vilnių, turimomis žiniomis atvyksiantis apie pora dešimčių autobusų, kuriuose būsią ir Kaune liūdnai pagarsėjusių „futbolo sirgalių“, ultranacionalistų, su kuriais sunkiai susitvarko ir Lenkijos policija. Ši aplinkybė pakankamai akivaizdžiai paaiškina, kodėl eitynių Vilniuje organizatoriai pasirinko būtent Lenkijos ultimatumo metines: taip organizuojamas dar vienas įžūlus išpuolis prieš Lietuvą, dangstomas klastingomis „visuomeninėmis iniciatyvomis“.
Tik po to, kai Vilniaus savivaldybė įregistravo judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ pareiškimą dėl mitingo kovo 17 dieną, buvo pranešta, jog padaryta klaida – leidimas jau duotas protestuotojams dėl Švietimo įstatymo. O Lietuvos viešojoje erdvėje jau formuojama nuomonė, kad šis mitingas – alternatyvinis, reikalaujama jį atšaukti, tarsi dėl teisės manifestuoti savo sostinėje lietuviai leidimo turėtų prašyti Varšuvoje!
Judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ mitingas – ne alternatyvinis. Jis – vasario 22 dienos mitingo tąsa. Jeigu ne jis, Lietuvos visuomenė, ko gero, būtų nė nesužinojusi, kokia provokacija rengiama kovo 17 dieną prisidengiant protestais dėl Švietimo įstatymo. Mūsų mitingo datą lėmė Antikorupcijos komisijos duomenų paviešinimo ir apibendrinimo bei poslinkių teisėtvarkoje eiga.
Lenkijos „sirgalių“ akcija LRA demonstracijai Vilniuje paremti negali būti laikoma niekuo kitu, kaip šiurkščiu ir įžūliu išpuoliu prieš Lietuvos valstybę, keliančiu grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Prašau savo valstybės vadovus padaryti viską, kad provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys neįvyktų. Provokacijai atremti prašau panaudoti visas Lietuvos valstybės kompetencijos poveikio priemones. Panašūs vojažai, turintys aiškiai antilietuviškai antivalstybinį pobūdį, negali būti Lietuvon įleidžiami apskritai, o ypač – kovo 17 dieną: jų apeliavimas į brutalųjį imperialistinį išpuolį prieš Pirmąją Respubliką pernelyg akivaizdus. Kaip tarptautinei bendrijai paaiškintume faktą, jeigu Lenkijos ultimatumo dieną Gedimino prospektas skęstų Lenkijos Respublikos vėliavose?



Romualdas Ozolas
Nepriklausomybės Akto signataras,
Lietuvos Respublikos  pilietis

 
Dėl Prezidentės sprendimo neatleisti vidaus reikalų ministro Spausdinti
Parašė Susivienijimas "Už Lietuvą Lietuvoje"   
Pirmadienis, 12 Kovas 2012 16:10

Esame labai nustebę ir apgailestaujame dėl šiandieninio Prezidentės sprendimo, kuris reiškia Vyriausybės krizės gilinimą ir pasidavimą korumpuotam valdymui.

Prezidentė ne kartą deklaravo principingumą ir skaidrumą. Deja, šiuo atveju konstitucinės atsakomybės ji neprisiėmė.

Siūlome Seime svarstyti ne tik interpeliaciją vidaus reikalų ministrui, bet ir jo teisinės atsakomybės klausimą.

Lietuvos centro partijos pirmininkas
Eugenijus Skrupskelis
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
Arvydas Akstinavičius
Tautininkų sąjungos pirmininkas
Gintaras Songaila
 
Švedijos Tautinių demokratų partijos sveikinimas Spausdinti
Parašė Björn Lööf   
Sekmadienis, 11 Kovas 2012 16:34

Mano Draugai,

Pirmiausia leiskite man pasakyti, kad būti su Jumis ir švęsti Jūsų Tautinę šventę yra nuostabu! Čia jaučiama fantastinė dvasia, o dar šitiek žmonių!

Prieš kelionę aš pasidomėjau Lietuvos istorija. Jums ne visuomet buvo lengva. Jūs atlaikėte karus, okupacijas ir priespaudą – tai, ko mums, švedams, pasisekė išvengti, tačiau šiandien čia matau tikėjimą ateitimi ir pelnytai užtarnautą pasididžiavimą Jūsų tauta!

Taigi, Lietuvos Nepriklausomybės diena! Tikrai yra ką švęsti! Mums, Švedijos Tautinių demokratų partijos delegacijai, yra didelė garbė būti pakviestiems švęsti su Jumis.

Švedijoje mes neturime jokios nepriklausomybės dienos... Taip, mes turime Nacionalinę dieną... Jei pasiskaitytumėte laikraščiuose apie Švedijos Nacionalinę dieną, sužinotumėte, kad ją švenčiame su kebabais ir rytietiškais pilvo šokiais... „Gerosios“ jėgos, lenktyniaudamos, stengiasi paneigti viską, kas švediška, ne tik per Nacionalinę dieną, bet ir kitomis dienomis. Muzikinei grupei, kuri šią dieną sugrotų Švedijos nacionalinę giesmę, būtų nutraukti kontraktai, o jei apsivilktum marškinėlius su Švedijos vėliava, rizikuotum susilaukti smūgio į veidą...

Nes taip ir yra. Švedija, kuri, pasak istorijos, – pataisykite mane, jei aš klystu, – buvo laikoma Skandinavijos „vyresniuoju broliu“ ir pavyzdžiu kitiems, šiandien tėra gėdingas pavyzdys, kaip NEREIKIA daryti, jei norite turėti laimingą ir veikiančią valstybę.

Mes gyvename šalyje, kur politinis elitas pamiršo, kam jie turėtų dirbti, ir mes matome, kad visiškai nesvarbu, už kurią iš „elito“ partijų nubalsuosime, – jos veikia visiškai vienodai ir pasisako už tą pačią sistemą. Mes, Tautiniai demokratai, esame krislas šio „elito“ akyse, mes esame už politiką tautai ir už tikras demokratines vertybes.

Mes matėme, kaip įvairūs švediški bankai klastingai pripumpavo savo pinigų į Baltijos šalis, o švedų bankininkai besistumdydami tarpusavyje stengiasi apiplėšti kaimyninių šalių išteklius. Mes, Tautiniai demokratai, į tai žiūrime su pasišlykštėjimu! Tai neturi NIEKO bendro su pagalba kaimynams atsistoti ant kojų po ilgų sunkių komunistų valdymo metų. Tačiau tai vyksta korumpuotame pasaulyje, kuriame mes šiandien gyvename!

Taigi, kadangi ši korumpuota sistema dirba nepaisydama mūsų sienų, mes, Tautininkai, taip pat privalome bendradarbiauti. Todėl mums yra dvigubai smagiau būti čia šiandien, nes yra be galo svarbu mums būti gerais draugais ir kartu priešintis globaliam mūsų bendro priešo spaudimui! Visi laisvi – prieš priešą, esantį visur! Veikti kartu mums yra itin svarbu, nes jokia atskira šalis negali pasipriešinti spaudimui, kurį globalus elitas meta prieš visus jam nepritariančius! Mes privalome suburti grupę šalių (geriausia būtų visa Europa, Rusija ir JAV), kurios kartu pakiltų į sukilimą vardan savo tautų! Mes matėme, kas nutiks priešingu atveju... Melo, intrigų ir šmeižto paradas, kuriuo visas pasaulis viliojamas suduoti laisvoms ir nepriklausomoms šalims, kaip kad nutiko Vengrijai priėmus naujus bankų įstatymus... Arba Libijai... Karas Libijoje yra didžiulė gėda, ir mūsų visų rankos yra suteptos Libijos žmonių krauju, nes mes nesustabdėme šitos piktadarystės! Mes privalome sunkiai dirbti, kad tai nepasikartotų! Karas visuomet yra pragaras, ir mes jam privalome pasakyti ne!

Mes, Tautininkai, žinome kaip tą galime padaryti! Kartu!

Tai ir yra mūsų žinios stiprybė! Aš galiu, bet kuris iš Jūsų galite imti ir persakyti šią kalbą bet kam pasaulyje – ir tai pavyks! Tai pavyks visur, nes žmonės visose šalyse nori būti nepriklausomi ir gyventi harmonijoje su likusiu pasauliu.

Mūsų pasaulio ateities paslaptis yra paprasta: jums yra gera čia, o mums yra gera ten, ir mes visi esame draugai, bendradarbiaujantys geresnio pasaulio vardan.

Su šiurpuliukais viduje tariu nuoširdžiai ačiū!

 
«PradžiaAnkstesnis11121314151617181920SekantisPabaiga»

Puslapis 14 iš 25