Apie LEO LT

Praeitame LTV „Forume“, kuriame prieš Prezidentui pasirašant įstatymą dėl LEO LT paskutiniame mūšyje susirėmė projekto šalininkai ir priešininkai, verslo ryklys Žilvinas Marcinkevičius atrėžė opozicijai atstovavusiam Dariui Kuoliui: valstybės pinigai – ne jūsų pinigai, pone Kuoly. Gaila, kad šis įžūlus pareiškimas liko be deramo atsakymo, nes atsakymas į jį būtų galėjęs parodyti mūsų valstybės mentalinį beviltiškumą: kol prie jos vairo stovi šitokie „liūtai“, vietos lietuviams Lietuvoje tikrai nedaug – tik tiems, kurie patys sugeba tapti žvėrimis.

Valstybės pinigai yra mano pinigai yra, pone Marcinkevičiau ir Co. Mano. Nes aš juos ir uždirbau, ir toliau uždirbinėju. Ir uždirbinėsiu net numiręs – nes jau būsiu buvęs ir įnešęs tam tikrą indėlį į tai, kad būtų ir lietuviai, ir Lietuva, ir jūs, pone Leo! Ir Dariaus Kuolio tie pinigai, ir daugybės darių ir jonų, ir petrų bei juozų pinigai yra mūsų valstybės pinigai, nes mes sukūrėm tuos daiktus ir jų vertes, kurie yra žymimi litais ir eurais, doleriais ir dar kuo tik nori. Tikrai ne jūs sukūrėt Vakarų skirstomuosius tinklus, pone verslininke, mes tik leidom jums juos pasiimti. Ką reiškia „leidom“ – jūs juos tiesiog pasiėmėt, naudodamasis mūsų patikėtinių valdžioje nesugebėjimu sukurti tokią valstybės tvarką, kuri neleistų jums šitaip įžūliai siautėti mūsų ūkyje ir dar įžūliau niekinti visus viešojoje erdvėje!

Vadovaudamasis jūsų logika ir eidamas iki galo, galėčiau pasakyti, kad kapitalas, kurį jūs laikote „savo pinigais“, yra ne jūsų, o mano. Nesakysiu, nes turėčiau pripažinti, kad jūs jį pavogėte ir esate viso labo vagis. Nesakysiu, nors jūs, stojęs į mano poziciją, ko gero ir pasakytumėt: juk nepasidrovėjot nei viešai apkaltinti „kitą Darių“, kuris, anot jūsų, papirkinėja Darių Kuolį, nei, padedamas Rimvydo Valatkos, aiškinti, kad piliečiai neturi kištis į vadybą, nesvarbu, ar tai būtų elektros energetika, ar žiniasklaida. Gal tąsyk mums laukti dar ir įstatymo, kad „Lietuvos rytas“ yra pats geriausias Lietuvos laikraštis ir užsisakyti jį reikia privalomai? Nenustebčiau. Jūs taip gerai parėmėt praeities valstybinių tarnybų argumentavimo būdą ir stilių.

„Protingi“ jūs, pone Marcinkevičiau, esate tiek, kiek mes, piliečiai, esame „kvaili“, kiek leidžiame jums mus kvailinti. Jaučiate, kad Lietuvoj kažkas vyksta, kad tie „kvailieji“, „nesėkmingieji,“ „atliekamieji“ ir kitoks „kirmėlynas“ kelia galvas ir krapštosi akis, ir, žiūrėk, vieną gražią dieną pasakys: palauk, o jeigu mūsų nebūtų, ar būtų tas pono Marcinkevičiaus ir C° padaras, iš aštuonkojo be problemų mutuojantis į trigalvį slibiną, paskui – į gražuolį liūtuką?

Nebūtų, pone Marcinkevičiau, Nedzinskai, Valatka, ir kiti, nebūtų. Nebūtų tų jūsų taip sumaniai mutuojamų padarų, nes tiesiog fiziškai nebūtų jūsų – pačioj pradžioj eilinių asmenų su savo vardais ir pavardėmis, kuriems buvimas Lietuvos teritorijoje lietuvių kurtos ekonomikos substrate tik paskui leido tapti kapitalistais, kokiais dabar esate.Dabar jums atrodo, kad šališki įstatymai, leidę didelę dalį mūsų sukurtų vertybių persirašyti savo vardu, suteikė teisę jas taip šventai nusavinti, kad galite, net privalote mus niekinti?!  Su vardais ir pavardėmis yra ir tie, kurie tuos įstatymus leido ar sudarė jiems sąlygas, bet ir tie galėjo atsirasti tiktai dėl to, kad kažkas ir jiems sudarė sąlygas taip elgtis. Tai mes, tie kvailieji, kurie dabar bandom prasikrapštyti akis ir pakelti galvas. Taip, mes kalti, anksčiau jūsų tokių neperpratę, bet nenorim likti kalti amžinai.

Jūs dar bandot vaizduoti, kad visa, ką mes dabar bandom padaryti – tik musės zyzimas. Taip nėra. Ir tai akivaizdžiausiai rodo tokių projektų kaip LEO LT kūrimas – dar dešimtmečiui, dar porai supančioti mums rankas ir subintuoti sąmonę. Nepavyks. Nes mes gyvename savo žemėj ir norim, kad mūsų žemės tvarka jos šeimininku leistų jaustis kiekvienam tos žemės žmogui. Kuris turėtų ne tik teisę, bet ir pareigą kalbėti apie mūsų įstatymų leistą jums priskirti kapitalą kaip apie mūsų pilietinės bendruomenės vertybę. Jūs gi pagal savo mąstymą ir gyvenimo būdą jau net ne liūtai – esat geriausiu atveju praskrendantys paukščiai. Paskui didžiausią pelną.

Rašau šias eilutes, kai Prezidentas pasirašinėja LEO LT įstatymą, pritardamas jam arba nepritardamas. Ir vienu, ir kitu atveju prasmingas jis bus ne tiek dėl to, kad leis ar neleis pradėti naujo atominės elektrinės bloko statybą, kiek dėl to, sutelks ar nesutelks mus stabdyti juodąją kapitalo savivalę, kurią taip raiškiai TV forume demonstravo ponas Ž. Marcinkevičius.

Romualdas Ozolas
2008-02-14

Atgal